Medikana - diagnostikos ir gydymo centras

Apie Violeta Dumbrauskienė

Violeta Dumbrauskienė Violeta Dumbrauskienė Alergologė

Pareigos: Alergologė
Trumpa biografija:

  • Įvairių alerginių susirgimų profilaktika, diagnostika bei gydymas

  • Konsultuoja vaikus ir suaugusius dėl įvairių alerginių susirgimų

  • alergenų nustatymai alergologinių mėginių pagalba

Susiję straipsniai

Alergija neturi sezoniškumo

Alerginėmis ligomis sergančių žmonių pasaulyje daugėja, ypač civilizuotose šalyse. Šio didėjimo negali sustabdyti net veiksmingi medikamentai, todėl turime suprasti alerginių reakcijų kilmės tikrąsias priežastis. Gydytojas Otto Wolfas knygoje "Alergijos mįslė" bando paaiškinti kodėl ir kaip atsiranda alergija, kaip jos vengti.Alergija apibūdinama kaip pakitusi, liguista, neįprasta organizmo reakcija į įvairias įprastines medžiagas. Sveikas žmogus pauostė gėlę, jam šiek tiek panižo nosį, jis nusičiaudėjo, daugiau nieko blogo neatsitiko. Po kelerių metų reakcija gali būti visiškai kitokia. Žmogus pauostęs tokią pačią gėlę pajunta niežulį ir perštėjimą, jis ilgai čiaudi, jam „bėga“ nosis. Nosies gleivinė "karščiuoja", žmogus reaguoja alergiškai. Alergija dažniau yra įgytas jautrumas, bet nemažai žmonių paveldi polinkį sirgti alergija.

   Kodėl atsiranda ši nereikalinga, klaidingai ydinga reakcija?

   Daugumai žmonių pakilusi temperatūra, uždegimai kelia išgąstį ir reiškia ligą. įrodyta, kad vien temperatūra retai kelia pavojų. Ji yra startinis signalas įsijungti imuninei sistemai. Baltieji kraujo kūneliai – leukocitai aktyvuojami, antikūniai susidaro tik pakilus temperatūrai. Taip organizmas reaguoja į infekciją - tai yra sąlytis su bakterijomis, virusais ar kitais antigenais (žiedadulkėmis, gyvūnais, kai kuriais medikamentais ir t.t.). Pakilęs karštis – organizmo reakcija į svetimą, kurį reikia neutralizuoti ir pašalinti. Uždegimas ir temperatūra yra tikslingi savisaugos procesai. O mes saugome vaikus nuo vaikiškų ligų, kurios yra tik imuninės sistemos mokytojos. Pakilus karščiui, tuoj pat girdome temperatūrą mažinančiais vaistais, o dažnai ir antibiotikais, ir manome, kad darome gerai. Nepagalvojame, kad atimame galimybę imuninei sistemai išmokti kovoti pačiai. Rezultatą pamatome ne iš karto. Praeis keli mėnesiai, metai ar net dešimtmečiai, kuomet suprasime, kad kažkada vaikui padarėme meškos paslaugą. Pastaraisiais metais skiriama daugiau dėmesio šiai naudingai temperatūros funkcijai, nors praktiškai ją ir toliau tiesiog malšiname vaistais. Vaikai auga šiltnamio sąlygomis, todėl neatsparūs išorinei aplinkai.

   Kūdikio organizmas neturi susiformavusios imuninės sistemos ir negali atpažinti svetimų medžiagų. Gyvenimo pradžioje kūdikio virškinimo sistema priima tik motinos pieną, po keleto mėnesių virškina ir kitus produktus. Motinos tai žino, todėl tik po truputį pratina vaiką prie suaugusių žmonių maisto. Palaipsniui kūdikio virškinimo sistema tobulėja, išmoksta atpažinti "svetimkūnį", kurį kepenys ir tulžis, skrandžio sultys ir žarnyno liaukų sekretas perdirba. Todėl suaugęs žmogus gali valgyti viską. Gilioje senatvėje ši savybė silpnėja. Jei vaikas gauna dažnai pagerintą maistą, neverčiantį virškinimo sistemos pasistengti, ji lieka silpna. Vienintelė medžiaga, nereikalaujanti virškinimo sistemos pastangų yra cukrus. Jis, apeidamas virškinimo sistemą, iš karto patenka į kraują. Cukrus nėra nuodingas, nesukelia staigių alerginių reakcijų, bet, joms esant, dažnai sustiprina kūno niežulį. Tą patį galima pasakyti apie baltą duoną. Juoda duona atvirkščiai skatina virškinimą. Virtos daržovės taip pat virškinamos lengviau. Tai nėra blogai ar nesveika, bet jei žmogus ilgą laiką maitinasi tik virtu maistu, daržovių konservais, valgo daug baltos duonos ir cukraus, jo virškinimo sistema liks arba taps silpna.

   Svarbu skirti ūmią ir lėtinę alerginę reakciją. Staigus sutrikimas pasireiškia labai greit ir skirtingai: gali atsirasti odos išbėrimas, ar paraudimas, viduriavimas, vėmimas, širdies plakimas ir kt., žmogus gali net prarasti sąmonę. Esant ūmiai reakcijai nesunku įtarti kuris maisto produktas dėl to kaltas. Sunku nustatyti paslėptą alergiją, nes ši lėtinė reakcija yra uždelsta. Ištisas savaites ar mėnesius vartojame mažas "nuodų" dozes, kol pastebime kad kažkas negerai. Lėtines reakcijas dažniausiai sukelia neorganinės, sintetinės medžiagos, chemikalai, dažai, konservantai, stabilizatoriai, fungicidai, pesticidai ir kitos medžiagos. Šių medžiagų dažnai būna maisto produktuose ir jos beveik niekada nesukelia staigios alerginės reakcijos, nes jos yra "negyvos". Čia ir slypi problema. Imuninė sistema neatpažįsta negyvų substancijų ir į jas nereaguoja. Jos "sandėliuojamos" mūsų organizme ir vėliau sukelia įvairias alergines reakcijas. Be to sunku numatyti įvairių cheminių medžiagų tarpusavio reakcijas organizme ir įtarti kokia ligos priežastis. Amerikietis vaikų gydytojas Feinhold tyrinėjo neįprastas reakcijas nekenksmingiems maisto produktams. Jis pastebėjo, kad ypač aktyvių, nekantrių, neramių, agresyvių vaikų būklė gerėja pradėjus maitinti juos maistu, neturinčiu savo sudėtyje maisto priedų. Jis atliko bandymus ir nustatė, jei vaikas vėl gauna maistą su įvairiais priedais, po kelių valandų gali kilti sunkių nervinių, netgi psichinių sutrikimų. Kalbama apie neuroalergiją, atsirandančią dėl minimalaus smegenų sutrikimo, kuris visiškai nereiškia intelekto trūkumo.

   Padidėjęs aplinkos užterštumas - visiems žinoma problema. Vis daugiau gaminama ir naudojama aktyvių biologinių medžiagų, pesticidų, insekticidų, herbicidų. Pridėkime dar anglies dioksidą, amoniako oksidą, floro-chloro-anglies vandenilį ir kitas atliekas, kurios ne tik pačios, bet ir jų utilizacija kelia didelį rūpestį. Rūgštiniai lietūs naikina ne tik miškus, bet ir mūsų imuninę sistemą. Skeptikai prieštarauja: žmonės dabar ilgiau gyvena, vadinasi jie sveikesni. Taip gyvena ilgiau, bet ar esame sveikesni. Katastrofiškai daugėja lėtinių ligų, prieš kurias esame bejėgiai. Silpnėja imuninė sistema, todėl daugėja alerginių, vėžinių susirgimų ir kitų ligų-

   Dar vienas nuolatinio nepastebimo išorinio poveikio žmogui pavyzdys. Tai vadinama "muzikiniu fonu". Kiekviename restorane, parduotuvėje, autobuse, svetainėje ar miegamajame girdime jį, nors sąmoningai neklausome. Mūsų sąmonė išsijungia ir nekontroliuoja ką priimame į organizmą. Kaip lėtai veikiantys nuodai, kurių poveikio ilgus metus nepastebime, todėl negalime nustatyti, kokia yra atsiradusio sutrikimo priežastis, tokia yra ir lėtinės alergijos schema. Savaime suprantama, garsai nėra tiesioginė alergijos priežastis, bet tai yra veiksnys silpninantis žmogaus gynybinę sistemą.

   Dvasinės problemos, stresas tai organizmo imuninės sistemos perkrova. Jau seniai žinoma, kad "neišspręstos" sielos - dvasios problemos pasireiškia skrandžio sutrikimu arba opa. Dvasios veiksniai turi įtakos kūno imuninei sistemai. Tipiško alerginio susirgimo - astmos atveju priepuoliai kyla ne tik dėl alergenų, bet ir dėl psichosomatinių sutrikimų, stresų.

   Kiekvienas gydymas turėtų padėti organizmui kovoti su liga. Jau išsiaiškinome, kad alerginės reakcijos - tai bandymas apsaugoti savąjį Aš. Organizmas arba imuninė sistema sukelia uždegimą kaip ginklą prieš ligą.

   Pirmas žingsnis gydyti alergiją-teisingai treniruoti imuninę sistemą vaikystėje.

   Svarbus uždavinys tenka vaikų ligoms, kurios yra lyg mokymosi priemonė. Sustabdę ligą paliekame imuninę sistemą netreniruotą. Salinti simptomus antihistamininiais ar kortizono preparatais (hormonais) - tai trumpalaikė pagalba. Ilgai ir intensyviai gydydami vaistais, prieisime iki alergijos, kai organizmas nebekovos su "svetimkūniais".

   Straipsnyje bandėme paaiškinti, kad alergija nėra įprasta mūsų suvokiama liga, todėl jai netinka įprastas gydymo mechanizmas - medikamentų paskyrimas. Tikrasis gydymas turėtų vykti šiais būdais ar etapais:

  • būtina vengti vartoti maistą, papildytą įvairiais dažančiais, konservuojančiais ir kitokiais priedais. Žinoma teks atsisakyti tam tikrų patogumų ir įpročių. Patartina valgyti kiek įmanoma natūralesnį maistą.
  • būtina organizmą stiprinti iš vidaus. Žmogus sąmoningai turi vengti ir saugotis svetimos išorinės įtakos (garsų fono ir panašiai). Didelės reikšmės imuninei sistemai turi pakilusi organizmo temperatūra. Mažinant temperatūrą vaistais, užkertamas kelias stiprinti imuninę sistemą. Žinoma kiekvieną situaciją turi įvertinti gydytojas. Gali pasitaikyti, kad silpnas žmogus nebepajėgia susidoroti su temperatūra. Taip atsitinka tik labai mažiems vaikams arba seniems žmonėms. Paūmėjus negalavimams svarbiausia vengti baltymų turinčio maisto. Geriausia būtų 1-2 savaites laikytis nebaltyminės dietos (nevalgyti mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, išskyrus sviestą).
  • organizmo stiprinimui galima naudoti homeopatinius vaistus ir suteikti jam jėgos pačiam kovoti su ligomis.
  • specifinis gydymo būdas yra organizmo nujautrinimas. Pacientui skiriamos mažos kenksmingos medžiagos dozės, kurios palaipsniui didinamos. Šios rūšies preparatai plačiai naudojami gydyti alergijai žiedadulkėms. Jie labai veiksmingi, jeigu žinome kokioms augalų rūšims esate jautrūs. Nujautrinimas sėkmingai taikomas ir tam tikriems maisto produktams. Tad šiame etape svarbiausia nustatyti alergenus.

   Tikras menas visus šiuos ryšius atpažinti ir suprasti, kuris veiksnys svarbiausias, kokia alerginės reakcijos įtaka sergant lėtinėmis ligomis. Padėkite savo organizmui gydytis, o tai visai kas kita nei simptomų šalinimas.

skaityti plačiau
S.Daukanto g. 22,
LT-92135, Klaipėda

Bendras,
8-46-410586

Vaistinė,
8-46-411809