Medikana - diagnostikos ir gydymo centras

Apie Algimantas Čebatorius

Algimantas Čebatorius Algimantas Čebatorius Traumatologas - ortopedas

Pareigos: Traumatologas - ortopedas
Trumpa biografija:

  • konsultuoja ir gydo pacientus dėl įvairių judėjimo-atramos sistemos susirgimų

  • konsultuoja ir gydo pacientus patyrusius įvairias traumas

  • konsultuoja ir gydo pacientus dėl sąnarių funkcijos sutrikimų

  • konsultuoja pacientus prieš ir po traumatologinių operacijų

Susiję straipsniai

Su gydytoju traumatologu ortopedu tėvai susiduria beveik iš karto gimus vaikui

Su gydytoju ortopedu tėvai susitinka beveik iš karto vos gimus vaikui. Jau pirmomis vaiko gyvenimo dienomis gali pasireikšti įgimtos ortopedinės ligos simptomai: nustatoma kaklo raumenų patologija – įgimta raumeninė kreivakaklystė; pėdos deformacija – įgimta šleivapėdystė ar plokščiapėdystė; įgimta klubo sąnarių patologija (kurią dažnai painioja su trauminiu šlaunikaulio išnirimu). Pirmąją vaiko ortopedinę apžiūrą gimdymo namuose atlieka neonatologas. Jam tenka didžiulė atsakomybė, kadangi didžiajai daliai įgimtų patologijų reikalinga neatidėliotina, skubi korekcija. Ortopedinės patologijos gydymą reikėtų pradėti iš karto išėjus iš gimdymo namų. Tuomet gydimas trunka neilgai ir būna pakankamai rezultatyvus.

Antrąją ortopedinę apžiūrą 1-3 mėnesių amžiaus vaikui atlieka gydytojas-ortopedas. Skiria gydymą, jei jis reikalingas ir iki šiol nebuvo skirtas. Geriau dar kartą apžiūrėti vaiką, nei praleisti įgimtą klubo sąnario išnirimą, kuris gali baigtis invalidumu; šleivapėdyste, kurią nesunkiai galima išgydyti laiku ją pastebėjus, ir kuri daug sudėtingiau gydoma jau vėlesniame amžiuje (3-5 gyvenimo mėnesiais).

Dėl lytinių organų švitinimo pavojaus, atlikti klubo sąnario rentgenogramas galima tik 3-4 mėnesių vaikams ir vyresniems. Todėl profesorius Grafas 1980 m. sukūrė kitą vaikų klubo sąnario tyrimo būdą – echoskopiją.

Šis tyrimo būdas leidžia nustatyti diagnozę jau pirmomis vaiko gyvenimo dienomis, be to, šis būdas labiau informatyvus – leidžia įvertinti ne tik kaulines struktūras, bet ir minkštuosius klubo sąnarių audinius. Deja, klubo sąnarių patologija dažnai vystosi be simptomų, ir tik pirmieji vaiko žingsniai „ančiuku“ pastūmėja tėvus susimąstyti, kad kažkas negerai su klubo sąnariais. Laimei, mūsų mieste klubo sąnarių echoskopija yra atliekama jau 18 metų. Ši ankstyvoji diagnostika leidžia baigti gydimą jau 3-7 mėnesių amžiuje. Praleistas, laiku nediagnozuotas klubo išnirimas, deja, gydomas daug ilgiau ir dažnai gali paguldyti vaiką ant operacinio stalo, o vėlesniame amžiuje tai gali baigtis endoprotezavimu.

Pradėti įgimtos pėdos patologijos gydymą irgi geriau nuo pat gimimo. Tai gipsavimas, saugios operacijos. Laiku pradėjus gydymą, atėjus laikui vaikui vaikščioti, jau galima tikėtis išgijimo.

Trečioji ortopedo apžiūra turėtų vykti, kuomet vaikas jau 2-3 mėnesius vaikščioja savarankiškai. Yra vertinama pėdos padėtis, eisenos taisyklingumas. Nuo 1 iki 5 metų vaikams kinta kojų forma ir tai dažnai gąsdina tėvus, tačiau ši forma natūrali: tai „o“ forma, „x“ forma. Tik vaikui einant 5-6 gyvenimo metus stiprėja raiščiai, normalizuojasi kojų ašis, ir tėvai pastebi, kad vaikas vis dėlto neturi plokščiapėdystės.

Nuo 3 iki 10 metų amžius yra pavojingas dėl tokių ortopedinių ligų kaip osteochondropatija. Viena pavojingiausia jų yra Perteso liga – šlaunikaulio galvutės osteochondropatija – jos destrukcija. Labai svarbu yra atkreipti dėmesį į vaikų nusiskundimus dėl kelio sąnarių skausmų, šlubčiojimą. Būtina ortopedo apžiūra – tam, kad ši liga būtų laiku pastebėta ir pradėta gydyti. Apskritai daugelis nusiskundimų dėl kojų skausmo reikalauja ortopedo apžiūros.

5-7-8 metų amžiuje prasideda pirmoji ataka, kurią reikia atlaikyti stuburui. Tuo metu galima pastebėti pirmuosius stuburo iškrypimo simptomus. Aptikus pas 5-7 metų vaiką stuburo iškrypimus, negalima prognozuoti ar problema progresuos, ar ne. Todėl būtina kasmetinė ortopedo apžiūra – tai leis nustatyti progresuojančią skoliozę, kuri reikalauja gydymo. Pastaruoju metu vaikams dažnai pasireiškia slankstelių osteochondropatija, o tai gali baigtis kifotine stuburo deformacija – Scheuermann-Mau liga. Yra būtina laiku suteikti gydymą, kad būtų išvengta kūprinimosi.

Antroji stuburo iškrypimo ataka prasideda lytinio brendimo laikotarpiu, kai lyg perkūnas iš giedro dangaus atsiranda kupra. Tam, kad tokių netikėtumų butų išvengta, yra būtinos kasmetinės ortopedo apžiūros. Kasmet stebint pablogėjimą, yra atliekamos rentgenogramos, išskaičiuojami iškrypimo kampai, prognozuojama progresuojanti skoliozė, keičiamas gydymas.

Pastaruoju metu vis dažniau rentgenogramose aptinkame pakitusį kaulų tankį, tikriname vitamino D koncentraciją kraujyje, bendradarbiaujame su endokrinologais.

Ypatingą dėmesį ortopedai skiria vaikams su neurologinėmis problemomis. Labai dažnai neurologiniai sutrikimai (VCP, potrauminiai nervų sistemos pažeidimai, pogimdyminės neurologinės pasekmės) reikalauja ortopedinio gydimo. Atsiranda sąnarių kontraktūros, atramos-judamosios sistemos deformacijos, kurios reikalauja konservatyvaus ir operatyvaus gydymo. Dėl visų šių priežasčių būtina yra reguliariai lankytis pas ortopedą.

13-17 metų paaugliai dažnai skundžiasi kelio sąnarių skausmu, kas gali būti susiję su sąnarių kremzlės pažeidimu (disekuojantis osteochondritas), meniskų ar kelio sąnario kryžminių raiščių pažeidimais. Tokiais atvejais įprasta rentgenograma neefektyvi, todėl yra atliekamas kompiuterinis ir magnetinio rezonanso tyrimai bei paskiriamas atitinkamas gydymas.

Nusiskundimai dėl stuburo ar galūnių skausmų turi įspėti tėvus. Geriau vieną kartą ištirti vaiką, nei spėlioti, ar viskas yra gerai. Juk norisi, kad vaikai užaugtų sveikais ir gražiais.

skaityti plačiau
Kaip padėti nykstančiai sąnario kremzlei?

Dažnas iš mūsų skundžiasi sąnarių skausmais, jų traškėjimu, o vėliau ir sąnarių tinimu bei deformacijomis. Tai rodo, kad sąnariai daugiau ar mažiau yra pakenkti. Populiarus posakis – „sergu ataugomis“ apima visą eilę sąnarių anatominių ar funkcinių pakitimų. Kokia tai liga? Medicininėje literatūroje jai apibūdinti taikomi artrozės, osteoartrito terminai. Šie medicininiai terminai nėra tikslūs, nenusako vykstančių procesų, todėl naujausioje literatūroje siūloma ją vadinti degeneracine sąnario liga. 

   Kiekvieną sąnarį sudarančių kaulų galus dengia sąnariniai paviršiai – kremzlė, kuri dėvisi. Pamažu ji nyksta ir vystosi degeneracinis procesas. Nykstant kremzlei, pats organizmas stengiasi didinti sąnarinį kremzlinį paviršių ir plečiasi į šonus. Tokiu būdu sąnario šonuose susiformuoja kaulinės išaugos, kurios liaudiškai ir vadinamos ataugomis.  

 

    Kiekvienam žmogui kremzlės nykimo procesai vyksta skirtingai. Tai priklauso nuo individualių organizmo įgimtų ir įgytų (po lūžių) savybių, galūnių deformacijų, kūno svorio, gyvenimo būdo (dažnos traumos, didelis krūvis sportuojant) ir kitų faktorių. Tai paaiškina, kodėl ši liga pasireiškia skirtingame amžiuje.

 

    Pirmuosius kremzlės (nykimo) degeneracinius požymius galima įtarti, kai sąnariai pradeda „traškėti“. Ilgai į tai nekreipiant dėmesio, atsiranda aštrus, duriantis skausmas. Tai liudija, kad kai kuriose vietose kremzlė yra beveik išnykusi. Lieka nepadengtas kaulas, kas ir sukelia aštraus, duriančio pobūdžio skausmą.

   Sąnario kremzlės nykimą skatina ir mechaniniai faktoriai. Vienas iš jų – sąnario nestabilumas, kuris atsiranda plyšus raiščiams ar meniskams. Kelio sąnario nestabilumą žmonės apibūdina įvairiai: „išėjimas iš vietos“, kojos „dingimas“, „strigimas“.  

 

    Esant kelio sąnario nestabilumui, kiekvienas kryptelėjimas mechaniškai dilina kremzlę, ir ji išnyksta. Degeneraciją sukelia ir reumatinės ligos.  

 

    Kremzlė maistą gauna iš sąnario skysčio. Esant gerai skysčio sudėčiai, sąnarinė kremzlė išsaugo savo tvirtumą ir elastingumą. Bene svarbiausia medžiaga nulemianti šias kremzlės savybes (o tuo pačiu ir sąnario skysčio savybes) yra hialurono rūgštis, kurios gamyba senstančiame organizme visada blogėja. Dėl to keičiasi sąnarinio skysčio, o tuo pačiu ir kremzlės sudėtis. Kremzlė praranda elastingumą, tampa lengviau pažeidžiama, todėl sueižėja, sudyla. Blogėja sąnario funkcija, ima varginti nuolatiniai skausmai.  

 

    Gydymui taikomi įvairūs vaistai, kurie slopina skausmą ir uždegimą, tačiau jie nestabdo tolimesnio kremzlės nykimo, o tik naikina ligos simptomus. Skausmas lyg ir aprimsta, o kremzlė nyksta ir toliau.

 

    Pastaruoju metu pradėtos taikyti hialurono rūgšties injekcijos į sąnarį iš esmės pakeitė požiūrį į šios problemos sprendimą. Į sąnarį suleista minėta medžiaga pagerina kremzlės mitybą bei jos elastingumą ir, be to, stimuliuoja endogeninės (natūralios hialurono rūgšties gamybą. Dauguma žmonių ryškų pagerėjimą pajaučia po penktos injekcijos, nors kartais skausmai ima rimti ir ankščiau. Šias injekcijas paprastai atlieka gydytojas ortopedas. Procedūra nėra sudėtinga, tik labai svarbu, kad ji būtų atliekama steriliomis sąlygomis. Po procedūros pacientas gali iškart vykti į namus.  

 

     Šis gydymo būdas padeda pristapdyti kremzlės degeneraciją ir atitolinti sąnario protezavimo operacijas. Jei gydymas pradedamas laiku ir taikomas reguliariai, galima tikėtis ir ilgalaikio sąnario funkcijos išsaugojimo.

skaityti plačiau
S.Daukanto g. 22,
LT-92135, Klaipėda

Bendras,
8-46-410586

Vaistinė,
8-46-411809