SKYDLIAUKĖS LIGŲ PINKLĖS

Gyd. endokrinologė

Skydliaukė tai mažas organas, sveriantis 15-30 gramų, esantis "kažkur" kakle, todėl daugelis net neatsimena ar nežino kad tokį turi. Bet nežiūrint jo mažumo, tai vienas iš svarbiausių organų, reguliuojančių gyvybines organizmo funkcijas. Jis kaip tas reguliuojantis sankryžą šviesoforas, kol jis veikia, visas judėjimas vyksta tvarkingai ir, galima įsivaizduoti, koks chaosas ir betvarkė, o kartais ir tragedijos, vyksta kai jis sugenda. Panaši situacija žmogaus organizme vyksta ir atsiradus skydliaukės patologijai. Šis mažas organas atsakingas už tai, kokie mes esame - stori ar ploni, greiti ar turim sulėtėjusią reakciją, sudirgę, jautrūs ar ne, širdis plaka dažnai ar lėtai, reguliariai ar ne ir t.t. Šis organas turi įtakos netgi lytinei funkcijai, vaisingumui. Trumpiau kalbant, tai organas reguliuojantis kitų daug didesnių ir atrodytų svarbesnių organų veiklą. Žmogus gali sirgti skydliaukės liga, turėti daug įvairių nusiskundimų, nors pati skydliaukė išoriškai nepakitusi, arba pakitimai nepastebimi, o tik pakitęs veiklos intensyvumas, funkcija. Dėl šios priežasties ligonis kreipiasi į įvairių sričių gydytojus, "blaškosi", lieka nepatenkintas gydymo rezultatais kol galų gale, atsitiktinai ar kieno nors nukreiptas, patenka pas gydytoją endokrinologą ir tik tada prasideda kryptingas tyrimas ir gydymas. Dažnai liga būna įsisenėjusi, pakitimai negrįžtami, gydymas ilgalaikis, o kartais tęsiasi ir visą gyvenimą. Todėl šio straipsnio tikslas yra švietėjiškas. Straipsnyje mes trumpai apžvelgsime skydliaukės ligas, jų simptomatiką, tyrimo ir gydymo metodus.

Gūžys (struma) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai hormonų gamybai (eutirozei). Tai labiausiai paplitusi endokrininė liga. Daugiau nei 90 procentų visų skydliaukės ligų sudaro eutiroziniai gūžiai. Gūžiai būna difuziniai (difuziškai padidėjęs skydliaukės dydis) ir mazginiai (skydliaukės audinyje atsiranda mazginiai pakitimai). Dažniausia to priežastis yra jodo trūkumas. Endeminis gūžys labiausiai paplitęs regionuose, kuriuose trūksta jodo. Beveik visa Lietuvos teritorija priskiriama lengvo deficito zonai, o kai kurie rajonai (Radviliškio, Trakų, Panevėžio) – vidutinio laipsnio jodo deficito zonai. Kita gūžio priežastis – padidėjęs skydliaukės hormonų poreikis (lytinis brendimas, klimakterinis periodas, nėštumas). Tai dar vadinama sporadine struma. Pagrindinis simptomas – skydliaukės padidėjimas, kitų ligos požymių pradžioje nebūna ir ligonis jaučiasi visiškai gerai, nors jau serga. Toliau pažengus ligai, gūžys padidėja, deformuoja kaklą ir jį pastebėti nėra sunku. Dažniausiai gūžys nustatomas atsitiktinai. Kol nėra komplikacijų, ligonis nieko nejaučia. Gūžiu sergama ilgai, ligos eiga lėtinė. Žmogus dažnai net nežino turintis gūžį. Laiku nustačius ligą ir paskyrus gydymą, galima išvengti nemalonių kaklo deformacijų, gadinančių estetinę žmogaus išvaizdą. Jei gūžys labai didelis, gali prasidėti spaudimo į kaklo organus reiškiniai. Ligoniai jaučia dusulį, spaudimą kakle, valgant springsta, gali kimti balsas. Kita komplikacija – skydliaukės mazgo autonomijos vystymasis, t.y. mazgai aktyvuojasi ir pradeda gaminti per didelį hormonų kiekį, atsiranda hipertirozės (padidintos skydliaukės funkcijos) požymiai.

Gydytojas endokrinologas apžiūrėdamas pacientą pastebi padidėjusią skydliaukę. Čiuopiant pirštais nustato jos dydį, konsistenciją, mazginius pakitimus, ištiria skydliaukę echoskopiškai, atlieka skydliaukės hormonų tyrimus. Esant reikalui atliekama aspiracinė skydliaukės mazgo punkcija plona adata, gauta medžiaga tiriama mikroskopiškai. Tai daroma norint atmesti skydliaukės vėžio diagnozę. Nustačius ligą, skiriamas gydymas, kuris tęsiamas priklausomai nuo efekto iki metų, vėliau skiriama jodo profilaktika. Dideli mazginiai gūžiai, ypač, kai spaudžiami kaklo organai arba, esant bent menkiausiam vėžio įtarimui, gydomi chirurgiškai. Jei mazgai nėra dideli jie sekami, atliekant skydliaukės echoskopiją ir kartojant skydliaukės hormonų tyrimus, jei reikalinga, kartojama skydliaukės mazgo aspiracinė punkcinė biopsija. Tyrimų dažnumą ir gydymo trukmę nustato gydytojas endokrinologas.

Skydliaukės hiperfunkcija (tireotoksikozė) - tai liga, kai skydliaukė gamina per didelį hormonų kiekį (trijodtironino ir tiroksino), nors pati gali būti nepadidėjusi ar nežymiai padidėjusi. Aktyvi skydliaukė gamina hormonų perteklių, kurie aktyvina baltymų, angliavandenių, riebalų apykaitą, dėl ko pakinta įvairūs organai: širdis, kepenys, kaulai, centrinė nervų sistema, oda, antinksčiai, lytinės liaukos. Ligą provokuoja sunki psichinė trauma, infekcinės ligos, imuninių procesų sutrikimas. Didelę įtaką turi paveldimumas. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra autoimuninė tireotoksikozė (Greivso liga) ir autoimuninė skydliaukės mazgo hiperfunkcija. Sergant Greivso liga, kraujyje atsiranda antikūniai, skatinantys skydliaukę gaminti padidintą hormonų kiekį. Antruoju atveju, didelį hormonų kiekį gamina skydliaukėje esantis mazgas.

70-90 procentų sergančiųjų tireotoksikoze vienas svarbiausių simptomų yra padidėjusi skydliaukė - struma. Ligonis jaučia dažną širdies plakimą, būdingas pulso dažnis daugiau nei 90 kartų per minutę ramybės būsenoje, padidintas arteriniskraujo spaudimas. Nors apetitasbūna geras, dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos, kūno masė mažėja. Ligonis netoleruoja šilumos, padidėja jautrumas, greitai susinervina, pravirksta. Nusilpsta ir skauda raumenis, dažnai pasitaiko viso kūno, o ypač rankų drebėjimas. Ligonis gausiai prakaituoja, oda suplonėja, esti švelni ir drėgna, pradeda dažniau tuštintis, moterims sutrinka mėnesinių ciklas, kartais patinsta blauzdos. Greivso ligos atveju būdingi akių pažeidimai: atsiranda išverstakumas, akis ima perštėti, jos bijo šviesos, vaizdas dvejinasi, žvilgsnis atrodo piktas.
Dažniausiai pasitaikanti komplikacija - širdies ritmo sutrikimas, kuris gali kartotis, kol yra gaminamas per didelis skydliaukės hormonų kiekis. Pradėjus gydyti medikamentais, slopinančiais skydliaukės veiklą, normali jos veikla atstatoma per 1-3 mėn., tačiau palaikomasis gydymas tęsiamas iki 2 metų. Nutraukus gydymą medikamentais, tireotoksikozė atsinaujina iki 50 procentų. Tokiu atveju, paprastai skiriama radikalus gydymas radioaktyviu jodu, kuris susikaupia skydliaukėje ir ją suardo ar atliekama skydliaukės operacija.

Skydliaukės hipofunkcija (hipotirozė) - tai klinikinis sindromas, atsirandantis dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos. Mažėjant skydliaukės veiklai, lėtėja medžiagų apykaita. Ji gali atsirasti sergant lėtiniu skydliaukės audinio uždegimu (autoimuniniu tireoiditu), po skydliaukės operacijos, po strumos gydymo radioaktyviu jodu. Sergant hipotiroze sulėtėja medžiagų apykaita, ligonį sekina bendras silpnumas, nuovargis, mieguistumas, lėtumas, iniciatyvos stoka. Dažnai tokiems žmonėms klaidingai diagnozuojama depresija. Be to, gali didėti kūno masė, užkietėja viduriai, retėja pulsas, krenta arterinis kraujo spaudimas, oda tampa sausa ir šiurkšti, trupa nagai, plaukai silpni, slenka, lūžinėja, balsas pakimsta, kartais atsiranda patinimai kūne. Dažnai randamas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, aktyvėja sklerotiniai procesai, atsiranda išeminės širdies ligos požymiai (krūtinės skausmas, dusulys, blogas krūvio toleravimas), smegenų kraujotakos nepakankamumo požymiai. Ligos eiga lėtinė. Gydymas pakaitine hormonų terapija reikalingas visą gyvenimą. Ir kuo anksčiau ligonis patenka pas gydytoją endokrinologą, tuo geresni gydymo rezultatai, mažiau komplikacijų, tokių kaip skleroziniai kraujagyslių pokyčiai. Pradinė vaisto dozė priklauso nuo hipotireozės sunkumo laipsnio, ligonio amžiaus, kitų ligų. Iš pradžių pradedama gydyti mažesnėmis vaisto dozėmis, kurios palaipsniui didinamos, kol gaunamas pakankamas efektas (normalūs hormonų rodikliai, gera savijauta). Svarbu nenutraukti gydymo savijautai pagerėjus. Reikia reguliariai lankytis pas gydytoją endokrinologą ir atlikti kontrolinius skydliaukės hormonų tyrimus.

Straipsnyje išvardinti skydliaukės ligų požymiai: dusulys, spaudimo jausmas kakle, kąsnio jausmas, springimas valgant, balso prikimimas, širdies plakimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs ar sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs jautrumas, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, raumenų silpnumas, skausmai, rankų, viso kūno drebėjimas, gausus prakaitavimas, vidurių užkietėjimas, svorio didėjimas ar mažėjimas, išreikšta kraujagyslių sklerotinio proceso simptomatika ir kiti požymiai, būdingi daugeliui ligų. Todėl skydliaukės ligų diagnostika yra apsunkinta. Greičiausias kelias, įtarus skydliaukės patologiją, ar turint nepalankią anamnezę, kreiptis į gydytoją endokrinologą konsultacijai ir ištyrimui.

« Atgal

Kontaktai

Bendras

8-46-410586

Odontologai

8-46-410898

Vaistinė

8-46-411809

S.Daukanto 22,
LT-92135 Klaipėda

E-registracija pas specialistus

Medikana pataria

Apklausa

Ar stengiatės maitintis sveikai?

Partneriai